mindaugas@housing.lt
+370 657 46366

------------------------------------------------------------

konsultacija, užsakymų priėmimas


    Apgaubkite savo

namus šiluma

Polistirenas fasadui, grindims, stogui

Statybinė vata, akmens vata, mineralinė vata, stiklo vata, fasadinė vata, stoginė vata

Neorganinės šilumą izoliuojančios medžiagos

->atgal<-

Joms priklauso mineralinė vata, perlitas, keramzitas, mažo tankio akytieji betonai, putintas stiklas. Visos šios medžiagos yra nedegios.

Mineralinė (akmens, stiklo) vata – populiariausia šilumą izoliuojanti medžiaga, daugelyje šalių užimanti 60–80 % šių medžiagų rinkos. Pramoniniu būdu pradėta gaminti JAV 1870 m., Lietuvoje – 1957 m. Akmens vata gaminama iš uolienų (bazalto, dolomito ir kt.), kurios yra lydomos 1400–1500 °C temperatūroje. Gauta taki masė greitaeigėmis (5000–7000 aps/min.) centrifugomis paverčiama plonais 2–7 μm storio 2–40 mm ilgio plaušeliais, kurie supurškiami rišiklio aerozoliu, nusodinami ant specialių įrenginių ir suspaudžiami iki reikiamo tankio. Gautas kilimas pakaitinamas, kad rišiklis greičiau sukietėtų, po to jis pjaustomas į reikiamo dydžio plokštes ir pakuojamas. Lietuvoje gaminamos „Paroc“ akmens vatos tankis yra nuo 26 iki 230 kg/m3, deklaruojamas šilumos laidumo koeficientas λdec = 0,034-0,045 W/(m · K), pagal degumą atitinką aukščiausią A1 klasę, mažai įgeria vandens (≤ 3kg/m2 plokštės), pasižymi dideliu oro laidumu 15–130 m3/m·s·Pa. Dažniausiai gaminama plokščių pavidalu, kurių storis 20–200 mm.

Stiklo vata gaminama iš panašių kaip ir stiklas medžiagų, tačiau kvarcinio smėlio grynumas gali būti mažesnis. Pagal savybes artima akmens vatai, tačiau pasižymi žemesne degumo klase (A2). Gaminama ne tik plokščių, bet ir į ritinius vyniojamų demblių formos. Minkšta mineralinė vata skirta šilumos ir garso izoliacijai konstrukcijose, kur izoliacija neveikiama apkrovų: sienose, grindyse, šlaitiniuose stoguose, pertvarose. Standžios vėjo poveikiui atsparios plokštės skirtos vėjo ir šalčio tilteliams ventiliuojamose sienų, stogų konstrukcijose izoliuoti. Kietos apkrovą laikančios plokštės naudojamos plokščiųjų stogų, tinkuojamų fasadų, betonuojamų grindų šilumai ir garsui izoliuoti.

Keramzitas – tai degto molio porėtą struktūrą bei tvirtą lukštą turinčiomis įvairaus dydžio granulės, gaunamos išdegus paruoštą žaliavą 1150 °C temperatūroje. Degimo metu išpūstų granulių poros sudaro apie 75 % tūrio. Didelė dalis šių porų yra uždaros, todėl keramzitas yra mažai įgerianti, atspari drėgmei bei šalčiui medžiaga. Ventiliuojamas 10-20 mm frakcijos keramzito sluoksnio drėgnis wm ≈ 0,5 %. Jei šis sluoksnis yra grunte ir neventiliuojamas – jo wm ≈ 6 %, o užkasus jį gruntinių vandenų lygyje – wm ≤ 30 %. Keramzitas laidus garui, nesugeria vandens, yra cheminei aplinkai atspari medžiaga. Dėl minėtų savybių jis tinka ne tik pamatams apšiltinti, bet ir drenavimo sistemos įrengti, grunto slėgio į pamatą sumažinti, taip pat grindims ant grunto montuoti. Keramzito granulės yra surūšiuojamos pagal grūdelių skersmenį. Frakcijų dydžiai lemia keramzito tankį, taip pat jų atsparumą mechaniniam poveikiui bei termines savybes. Smulkaus 2–4 mm frakcijos keramzito piltinis tankis 400–600 kg/m³, jo stipris gniuždant siekia 3 MPa. Toks keramzitas tinka „plaukiojančio“ tipo grindims įrengti ir gali būti pilamas plonu 5 cm sluoksniu. Šių grindų montavimas yra spartesnis, lyginant su liejimu, be to, išvengiama šlapių procesų, kurie nepageidautini esant neigiamai temperatūrai. 10–20 mm frakcijos keramzito piltinis tankis yra apie 250–300 kg/m³, o jo šiluminio laidumo koefi cientas λdec ≈ 0,09 (W/m · K). Dėl didelės šiluminės inercijos keramzitu apšiltintos patalpos ne taip greitai reaguoja į temperatūrinius pokyčius viduje ar išorėje. Kaip ir daugelis termoizoliacinių medžiagų, keramzitas gerai absorbuoja garsą. Be jau minėtų panaudojimo galimybių, keramzitas tinka plokščių arba mažo nuolydžio stogų nuolydį formuojančiam sluoksniui. Šio užpildobyrėjimo kampas yra 33–37°, jis yra apie penkis kartus lengvesnis už panašiai paskirčiai naudojamą žvyrą ar smėlį. Lietuvoje keramzitą gamina AB „Palemono keramika“, tačiau jis yra didelio piltinio tankio ρp = 400–800 kg/m3. Lengvesnis ir labiau šilumos izoliacijai tinkamas keramzitas importuojamas iš Estijos.

Anksčiau daug keramzito buvo naudojama apšiltinant pastogės perdangas, sutapdintus stogus, užpildant sienose esančius tarpus, statant monolitinio gelžbetonio gyvenamuosius namus. Pastaruoju metu keramzitas naudojamas kaip lengvas užpildas gaminant stambiaporius mažo tankio blokelius sienoms, pertvaroms, perdangoms, sąramoms, kaminams, židiniams, pamatams, grindims ant grunto, šiluminėms trasoms ir vamzdynams izoliuoti. Smulkios frakcijos keramzito smėlis naudojamas gaminant „šiltus” mūrijimo mišinius.

Neorganinėms šilumą izoliuojančioms medžiagoms taip pat priskiriamas pūstas perlitas, akytas stiklas, pūstas vermikulitas, asbesto plaušas ir gaminiai iš jo, mažo tankio akytasis betonas (dujų silikatas), akmens anglies šlakas.

Perlitas gaunamas termiškai apdorojant (kaitinant 850–1250 °C temperatūroje) vulkanines stiklo struktūros uolienas, kuriose yra iki 6 % surištojo vandens. Garuojant vandeniui susidaro akytos baltos, pilkos spalvos iki 20 mm dydžio perlito granulės. Perlito smėlio (0–5 mm frakcija) piltinis tankis 80–300 kg/m3, skaldos (5–20 mm frakcija) – 300–600 kg/m3. Pasižymi dideliu higroskopiškumu, vandens įgeriamumu (pagal tūrį wv ≈ 60 %, pagal masę wm = 800–900 %), todėl prieš naudojant supilamas į polietileninius maišus. Sauso perlito smėlio šilumos laidumo koeficientas λdec ≈ 0,055 W/(m · K). Lietuvoje perlito gamyba ir naudojimas nutrūko išplėtus efektyvesnių šilumą izoliuojančių medžiagų akmens vatos, polistireninio putplasčio gamybą. Pūstas vermikulitas gaunamas degant 850–880 °C temperatūroje smulkintą vermikulito mineralą. Garuojant vandeniui jis išsiplečia apie 15 kartų.

Pūsto vermikulito piltinis tankis 80–200 kg/m3, λdec = 0,056–0,07 W/(m · K). Sujungus vermikulito granules rišikliais (skystuoju stiklu, bentonitiniu moliu, cemento tešla), gaunamos, plokštės, segmentai, naudojami aukštos temperatūros paviršiams izoliuoti. Lietuvoje vermikulitas negaminamas.

Akytas (putų) stiklas gaminamas lydant utilizuojamo stiklo ir dujas išskiriančių priedų (kreidos, anglies) masę. Išsiskiriantys dujų burbuliukai sudaro akytą, uždaraporę stiklo struktūrą. Akyto stiklo tankis 200–300 kg/m3, stipris gniuždant 0,5–3 N/mm2, jis pasižymi labai mažu vandens įgeriamumu, dideliu atsparumu šalčiui. Akytas stiklas naudojamas plokščių, skaldos pavidalu pramonės įrenginiams izoliuoti. Lietuvoje ši medžiaga negaminama.

Asbesto pluoštas šilumai izoliuoti naudojamas popieriaus, šniūro, audinio, plokščių pavidalu. Šios medžiagos pasižymi dideliu atsparumu karščiui, jų tankis 60–100 kg/m3, λ dec = 0,1–0,15 W/(m · K). Šilumą izoliuojančios medžiagos asbesto pluošto pagrindu ilgą laiką buvo plačiai naudojamos katilams, džiovykloms izoliuoti. Nuo 2001 m. Lietuvoje buvo uždraustas asbesto naudojimas, nes nustatyta, kad šios medžiagos plaušas, patekęs į plaučius, sukelia asbestozę.

Mažo tankio (≤ 400 kg/m3) akytas betonas (dujų silikatas) blokų pavidalu ilgą laiką buvo naudojamas plokščiųjų stogų šilumos izoliacijai. Jo šilumos laidumo koefi cientas – λdec = 0,1–0,15 W/(m·K). Pastaruoju metu šiam tikslui naudojamos efektyvesnės medžiagos, o akytas betonas kaip konstrukcinė ir šilumą izoliuojanti medžiaga įvairių blokelių pavidalu naudojama sienų, pertvarų mūrijimui, surenkamoms monolitinėms perdangoms. Mažo efektyvumo šilumą izoliuojanti medžiaga – akmens anglies šlakas – anksčiau buvo naudojama garažų, kitų ūkinių pastatų perdangoms, plokštiesiems stogams izoliuoti bei kaip akytas užpildas šlakbetonio gamybai. Dabartiniu metu beveik nenaudojamas.

->atgal<-